Židinio kūrenimas - teisingas kuro kiekis-puikus degimas

Norėdami gauti ne per daug ir ne per mažai šilumos atitinkamoje erdvėje, kur įrengiame židinį, turime atsižvelgti ne tik į židinio tipą ir talpą bet ir į naudojamo kuro savybes, kaloringumą ir , aišku, kiekį. Tinkamai pasirinkus malkas , bus švarus židinio stiklas, neužsikimš kaminas, patalpoje bus maloniai šilta, ne per karšta ir ne per šalta.

Jau rašėme, kad židiniui tinkamos yra lapuočio malkos, turinčios daugmaž 20 procentų drėgmės kiekį. Viena pirminė įkrova židinio įsidegimui svyruoja nuo 1,5 iki 4 kg malkų pagal židinio degimo sistemą ir , aišku, talpą.

Galima naudoti ir medžio pjuvenų briketus, atitinkamčius EN DIN 17225 normą ar atitinkančius normų reikalavimus.

Atkreipkite dėmesį, kad kūrendami briketais, jų kiekį turėtume sumažinti 10-20 procentų, lyginant su malkų kiekiu ir , aišku, atsižvelgti į jų kaloringumą. Šilumos atidavimo koeficientas gali skirtis žymiai, jei briketai pagalinti iš ąžuolo pjuvenų, šis bus labai aukštas.

Kaip dega mediena?

Išskiriama keletas medienos degimo fazių, vykstančių tuo pat metu.

Pirmoji-garinimo fazė, kurios metu garuoja medienoje esantis vanduo, kai pasiekiama 100 laipsnių pagal Celsijų temperatūra. Šioje fazėje reikia dėti smulkintas pliauskas, kad malkas pasiektų reikiama įdegimui tempratūra.

Kai temperatūra pasiekia 100-150 laipsnių, medienoje pradeda skilti kietos medžiagos it virsti dujomis. peržengus 150 laipsnių temperatūros ribą, dujinių substancijų išsiskyrimas pagreitėja - jos sudaro apie 80 procentų degimo medžiagų.

Pačių dujų degimas prasideda daugmaž nuo 225 laipsnių, taip pat prasideda šilumos išskyrimas, kuris pasiekia savo aukščiausią vertę - 300 laipsnių. Šiuo metu išskiriami didžiausi šilumos kiekiai, liepsnos termeraūra gali siekti 1100 laipsnių pagal Celsijų.

Rusenimas

Kai susidariusios dujos išdega, degimas lėtėja, temperatūra krinta , lieka medžio anglys, rusenantys beveik be liepsnos, prie 800 laipsnių temparatūros. 

Šioje degimo fazėje, kad nuosėdomis nepasidengtų stiklas, labai svarbi yra degimo sistemos kokybė, t.y. tinkamas degančio mišinio kiekis, teisingai sureguliuotas antrinio oro srauto padavimas, kad degimo procese būtų reikalingas kiekis deguonies. Jei deguonies patenka per mažai, ant židinio sienelių ir stiklo nusėda nsudegusių dujų nuosėdos, o jei jo per daug, tuomet krenta židinio degimo temperatūra degimo kameroje ir tuo pačiu židinio  efektyvumas.

Esant nekokybiškam degimui susidaro per didelis kiekis anglies monoksido ir dioksido ir kietųjų dalelių.

Aplinkosaugos faktorius

Cheminė medienos sudėtis yra pagrinde anglis, vandenilis ir deguonis. Medienoje praktiškai nėra kenksmingų medžiagų: švino, chloro ar sunkiųjų metalų. Esant teisingai degimui susiformuoja anglies dvideginis ir vandens garai bei nedidelis kiekis pelenų, išsiskiriančios kaip kietoji medžiaga degimo metu. Tačiau jei degimas nekokybiškas, degimo sistema nepažangi, tuomet į aplinką gali išsiskirti ir sunkiųjų metalų, rūgščių ar formaldehido. Labai svarbu yra rinktis prietaisą, turintį antrinę švarią degimo sistemą ir kūrenti teisingai.

Kaip atskirti teisingą degimą nuo neteisingo?

Keletas patarimų, kaip žinoti, ar degimo procesas yra geras:

  • tinkamai sudegus medienai, lieka ndidelis kiekis baltų pelenų, nes juose beveik nebelieka anglies.
  • jei iš kamino išeinančių dūmų beveik nesimato, degimo proceso temperatūra ir kuras yra tinkami, židinio degimo sistema kokybiška.

Jei temperatūra nekyla, stiklas aprūksta ir sunkiai nusivalo, reiškia , kad kūrenate per šlapią medieną. Ką tik supjautos medienos drėgmė diekia iki 50 procentų, o iš tokios medienos 1 kg vidutiniškai galima išgauti tik 2,3 kWh, kai tuo tarpu sauso kuro vertė didėja iki 4,3kWh/ 1 kg. Taigi, jei deginate drėgnas malkas, negaunate rezultato, šilumos ir valote aprūkusius stiklus ir kaminus:)